- mugulis
- mùgulis scom. (1) Žg, Brž, Krč, mugulỹs (3b), mugùlis (2) 1. nerimtas žmogus, makalas, nenuorama: Mugulỹs yra neramus (žmogus be jokios nūmonės), kurs muguliuoja J. Su tuo mùguliu aš neisiu vežimų krauti, ans su šake mun ir pernai bekraunant įdūrė Sd. Ta vaikas tokia mùgulis: an vietos negalia nustovėti Krš. A susirokuosi su tum mùguliu, a susitarsi – laksto, galvą užvertęs, i tiek Krš. Ką tas mùgulis, jug sukruš, nesiųskiat ano! KlvrŽ. Toks mùgulis iš mažo buvo Užv. 2. kerėpla, neatsargus, visur užkliūvantis žmogus: Toks mugùlis – jam viskas iš rankų krinta Jnšk. Kaip gali gyventi su tokiuo muguliù – kur tik eina, te kliūva Lnkv. Mugùlis kaip teliukas – nesisaugo: kur eina, lipa, griūna, kakta ir stovi išdaužyta Ps. 3. žioplys, vėpla: Kad nebūtų toks mùgulis, eičiu (tekėčiau) Vkš. Neduok tokiam mùguliui gero darbo dirbti Pbr. Tu tikras mugulỹs: ieškai ir nerandi, ko reikia Všk.
Dictionary of the Lithuanian Language.